orė reikšmė
Kas yra orė? orė̃ sf. (4) Rmš, Nm, õrė (2) [K], Kv 1. Lex67, R278, MŽ372 arimas: Dabar nuolat lyja, todėl ir orė̃ bus sunki Vrb. Mes dar daug turime õrės Kt. Tokiam ore tai ne õrė: šlapumas baisus, lyja išvien Ut. Kad ir daug õrės buvo, ale su traktoriais tai ažubaigėm Sdk. Tavo darbas vasarą – õrė, ė žiemą – molė Ds. Šiemet bus gražios (daug) õrės Nmn. Kaži kokia orė̃ bus šįmet J.Jabl. Õrei žagrių reiks, palyčių beigi noragų K.Donel. Norėdamys palengvinti orę, įsakę laukus arti gelžiniais noragais S.Dauk. Jaučius laikydavo orei A.Baran. 2. Mž, Dv suarta dirva: Velėnos vienodai susikloja teip, kad visa orė bus lygi ir gera rš. 3. Krz153, CII213 arimo metas: Šįmet pasitaikė graži orė̃ Mrs. Laikas arimo vadinas orė̃ J. Šitie menki pašaro likučiai buvo taupiai saugojami pirmosioms orės dienoms sočiau pašerti jaučiams V.Myk-Put. ◊ vil̃ko õrė prastas arimas: Menkas artojas: vil̃ko orè aria Ds.
orė junginiai
- (esantis) ore, atmušti ore, atvirame ore, buvimas gryname ore, buvimas gryname ore/lauke, laikymasis ore, laikymasis ore/vandens paviršiuje, ore justi