orinis reikšmė

Kas yra orinis? 1 orìnis (neol.) sm. (2) GK1938,98 sport. tinklinis.
2 orìnis, -ė adj. (2), órinis (1) 1. SD285 susijęs su oru, kvėpuojamosiomis dujomis: Centralinis (= centrinis) šildymas būva vandeninis, garinis ir orinis EncV60. Orinė pleuros ertmė rš. Orìnė kulka, pūslė (balionas) KII37. 2. SD162, A1884,148 oro erdve vykstantis, aviacinis: Orinio susisiekimo linija rš. Orinis puolimas, pavojus rš. Orinė tarnyba rš. 3. K, NdŽ priklausantis klimatui, klimatinis: Oro (orìnis) reiškinys BŽ60 4. SD162 esantis ore, lauke: Stovėjo ant orinio mūro Ch2Sam20,15. Suriškit jo rankas ir kojas, imkit jį ir įmeskit orinėn tamsybėn Ch1Mt22,13. ║ mėgstantis būti ore, lauke: Tai órinė višta, joj vis ore ir ore – pirkion reta kada ateina Vlk. 5. išorinis: Čia raktas nuo orìnių durų Dkšt. Orìnian kešeniun insdėjau raktelį Dkšt. Menkai da šąla, jei oriniai stiklai neužšalę Vj. Orinės šaknys LTII442. ║ vedantis į išorę: Orìnė (tiesioji) žarna NdŽ.

orinis sinonimai

orinis junginiai

  • orinis pistoletas
Ką reiškia žodis orintis? Visi terminai iš raidės O.