pagalvė reikšmė

Kas yra pagalvė? 1 pagálvė sf. (1) Kv, Ds, pãgalvė (1) Slnt, Al, pagalvė̃ (3b) NdŽ 1. plunksnų ar ko kito pripiltas impilas galvai padėti atsigulus, priegalvis: Vyras prie lovos priėjo, antklodę nudengė, pagalvę pataisė LzP. Vargamistrienė susilenkusi tarp žolynų patvoriu slenka, didžiausia pagalve velkina Žem. Po galva sukrauk pagalves J. Padėk raktus po pagalve Skd. Alkūnė ar akmuo pagalve buvo S.Dauk. Pripylė pagalvę, pripurtino KlvD151. Kloj mergelė patalėlį ..., deda po galvele pūkų pagalvėlę BsO130. Šitos liepelės žali lapeliai bus mano pagalvelė D95. 2. B, K vieta po galva: Kupčius užžvelgė berenkant lekajų pinigus iš pagalvė̃s BM235. Guli tėvelis svirnely ir turi raktelius pagalvėj LMD(Rš). Iš pagalvės priegalvius išplėšė, patalus išmetė BsV95.
2 pagálvė sf. (1) Mrj, Užp, J, pagal̃vė (2) Al, Plv, pagalvė̃ (3b) NdŽ psn. asmens mokestis: 1662 m. buvo įvestas pagalvės mokestis, mokamas pagal specialius seimo nutarimus rš. Valstiečiai turėjo mokėti ir pagalvės, ir žemės mokesčius rš. Privalė būti ištikimas, mokėti kunigaikščiui pagalvę A.Janul. Ir kitąsyk pagalvès reikė mokėt Gs. Del pagalvės paskutinės karvės atsižadėt reiks ArchXIII222. | Dabar ant galvijų pagálves uždėjo J.Jabl.

pagalvė sinonimai

pagalvė junginiai

• oro pagalvė
• transporto priemonė su oro pagalve
• Oro pagalvė