pagyna reikšmė

Kas yra pagyna? pagynà (dz.) sf. (3b) Rtn, pãgyna (1) Eiš, Šč 1. buvimo, veikimo, laiko tarpo pabaiga: Gelovinė tuomet išdžiūsianti, kai amžių pagyna būsianti V.Krėv. Viskas turi pagyną, kas tik yra prasidėjęs V.Krėv. Kažin ar tuoj bus pãgyna to lietaus? Vrn. Pas juos barnių nėra pãgynos Alv. Jau pagynà dienos Lš. Balandžio pãgynoj sėjo grikius Dg. An rugsėjo pãgynos mirė Mrc. Stovą nestatyk pagynon nedėlios, ba negreit išausi (priet.) LTR(Mrc). Aš ant pagynõs ateisiu Lp. Visur buvau, visur apsitrankiau, dabar, an pãgynos, reik vargt Vlk. 2. paskutinė, baigiamoji ko nors dalis: Kad ragina, tai dar ne pãgyna Vlk. Kad ne pradžia, ne pagynà, ir aš būtau audėja Rod. Aš tau paskui pãgyną pasakysiu Vlk. ^ Galas pagyną vaiko, ir abu nei iš vietos KrvP(Srj). Aukšto paskėlimo pagynà žema Lš. 3. mirtis, galas: Dartės bus jam pãgyna Vlk.