pailguotinas reikšmė

Kas yra pailguotinas? pailguõtinas, -a adj. (1) Als, Šlu žr. 1 pailgas: Ne apalas buvo tas stalas, bet pailguõtinas Trk. Batviniams nešti nupink pailguotiną krežį Slnt. Karolis, kūgis šieno pailguotinas J. Pailguotina rumba ant veido nuo skiedrantos J. Vištos kiaušis pailguõtinas Krt. Lovelėms daržely apdėti pavarpyk velėnų, tik ne ketvirtainiškų, bet pailguõtinų Skd. Ano nosis šiek tiek pailguõtina Kal. Pailguõtinąjį akmenį ant kopūstų uždėjau Brs. Jo (erškėčio) uogos pailguotinos Prk. Mes dirbam pailguõtinus kepalus KlvrŽ. Visi buvo ne teip dideli kaip augaloti, veido daugiaus pailguotino nekaip apalio S.Dauk. pailguõtinai adv.: Kviečius į šlitkius (gubas) statė vis pailguotinai Dov. Ka dalgis be lenketo, rugiai susipjauna pailguõtinai Šts. Penktasis trobesys bu[v]o teip pat pailguotinai ketvirtainis S.Dauk. Pailguotinai nuplėšė Šlu.