paklojimas reikšmė

Kas yra paklojimas? paklojìmas sm. (2), paklójimas (1) KI120; SD333 1. → pakloti 2: Patalo paklojimas Kp. Netinka valgis, netinka paklojimas rš. 2. kas paklota: Paklojimas [linų] jau nedėlioj reikėj[o] pakelti Auk. Dar vieną rugių paklojìmą išmušim (iškulsim) ir eisma namo Ds. 3. užtiesimas: Tuom stalo paklójimu viską turu išprosyti Krš. 4. kuo paklojama (lova): Jei lovos skyrium kiekvienam, tai sustumamos, paklojimai dvilinkai sudedami Vaižg. 5. refl. → pakloti 12: [Prašyti] ilgo amžiaus, sveikatos, pasiklojimo gyvenime brš. Bet šitą nepasiklojimą jis veikiai suprato ir, raštą išbraukęs, pradėjo savo darbą dabotingiaus iš naujo LC1887,7. Pasiklojimas yr geru pasiėjimu S.Dauk. \ klojimas; apklojimas; įklojimas; išklojimas; nuklojimas; paklojimas; perklojimas; suklojimas; užklojimas