paleistuvis reikšmė
Kas yra paleistuvis? 1 paleistùvis sm. (2) Vdk žr. 1 paleistuvė.
2 paleistùvis, -ė smob. (2) 1. SD32 kas ištvirkęs, pasileidęs, nedoras: Draugauk su gerais draugais, ne su paleistùviais Dkš. Paleistùvė mergaitė visų niekinama Skr. Dabar jau nėr tokių paleistùvių Dglš. Žmonės šaukė ir kalbėjo, kad ji paleistuvė Sln. Tesurasim tik tą paleistuvį – jo krauju paliesiu tavo žalią rūtelę! V.Krėv. Patys kalavijonys paleistuviai, girtūkliai ir tinginiai, kas juos besuvaldys! S.Dauk. Paleistuvė balsu reikalavo nuo jo pinigų už nedorus darbus M.Valanč. Gėrė, latravojo kaip senas paleistuvis rš. Iš girtuoklių tėvų, iš paleistuvių negali sveikas vaiko kūnas užgimti Vd. Tu paleistùvi, eik į peklą ožkų milžti! – sako merga gindamos J. 2. kas išdykęs, neklaužada, nenaudėlis: Ot paleistùvis tas mano mažėlis, niekur jo nenuvarysi, niekur nepasisiųsi! Upt. Paleistùvės – nežiūri žąsiuko! Žml. Kartą Joniukas pamatė, kad paleistùviai vaikai mušė pusgyvį šunį NdŽ.