paneikimas reikšmė

Kas yra paneikimas? paneikìmas sm. (2) → 1 paneikti: Verkdavo [Zigmantas] kaip vaikas, permaldaudamas žmoną už tiek metų apleidimo ir paneikimo LzP. Jis užginčijo, kad čia joks paneikimas Žem. Ansai aukščiausią dvasią paneikime ... pažino DP426. | refl.: Tokių pasineikimų kits kitu yra daug po svietą Šts. \ neikimas; išneikimas; paneikimas