pečka reikšmė

Kas yra pečka? ×pečkà (brus., rus. пeчкa) sf. (4) 1. Bsg, Klm, Gr, Čk, Vv, Žvr, Gž vieta po krosnimi, papečkys, pakrosnė: Suvaryk vištas po pečkà J. Po pečkà vištas laikydavo Lkč. Kai palesa, į pẽčką [vištas] suvaro Krm. Paršelis po pečkos ėmė žviegti Žem. Sumesk malkas po pečka Mrj. Palįsk po pečka ir ištrauk šluotą Pš. Seniau žmonės pinigus kavodavo po pečkà, po kelmu Pš. ^ Šilta kaip po pečka LTR(Šmk). 2. vieta prieždos šone, kur sužeriama žarijos ir pelenai; židinys: Pilna pečkà žarijų Dglš. Pečkõj pelenai sustumta būva Vdš. Pelenus sugrieni pečkõn Kli. Testovi puodas pečkõj, kad neatauštų Klt. Pečkà – kur deda trikojį Rš. Pečkõj da žarijų yr Švnč. 3. Dglš nedidelė niša krosnies sienoje: Paduok degtukus iš pečkõs Klt. Pažiūrėk pečkõn, gal te rasi muilą Dsn. Pečkõn meta pirštines padžiovint Dv. Ankšta vieta sienoj, pečkelė SD139. 4. prie krosnies išmūrytas suolas: Paguldysma senutę ant pečkos Vj. Anas visada in pečkõs miegodavo Skdt. Atsigulk ant pečkõs Klt.