pilnija reikšmė

Kas yra pilnija? pìlnija sf. (1) Jdr, Kv, Krš, pilnijà (3a); D.Pošk mėnesio pilnatis: Ka mėnuo apvalus, tai yr pìlnija Žd. Mėnuo jau pìlnijo[je] Slnt. Daba pati pilnija Krž. Koks [mėnuo] dabar: a jaunas, a pìlnija? Pvn. Nu, dabar pìlnija – gali piningus skaityti eidamas Trk. Pìlnijo[je] sėsi – visa ko būs pilnai Grd. Į pilniją gerai y[ra] ropes (bulves) sėti Dov. Diegiau [braškes] pìlnijo[je], juo y[ra] uogų Ms. Jaunas mėnuo, tau dangus – man žemė, tau pìlnija – man sveikata! (prietaringas kreipimasis į jauną mėnulį) Užv. ^ Išeina delčios pìlnijos (daug laiko sugaištama), kol tus plaukus nurankioji Lkv.