plecius reikšmė

Kas yra plecius? ×plẽcius (l. plac, brus. пляц) sm. (2) 1. BBEz44,3, OZ42, Skr žemės gabalas, sklypas: Jis, nusipirkęs plẽcių, pastatė sau butą, trobą, stubą J. Buvo du plẽciai; kitą plẽcių nupirko, kitą gavo Mrj. Neparduok to savo plẽciaus Ms. 2. H, R303, Čk, Jnš vieta, plotas, aikštė: Plẽcius, kur šiepis prie krašto prieit KII5. Smakas prunkštelėjo, pasidarė geležinis plecius BsMtII51. Kaip pradės skilti ugnį iš plieno, neliks ant pleciaus vaisko ne vieno JD1162. Plecius pamokslų želnierių Q354.