plėnėti reikšmė

Kas yra plėnėti? plė́nėti, -ėja (-i), -ėjo intr., plėnė́ti, -ė́ja, -ė́jo Akm 1. blėstant virsti, trauktis plėnimis: Ugnis neužkopta plė́nė[ja], t. y. į plėnes pavirsta J. Teip greitai tos anglys plė́nė[ja] Kal. Pečius benga plė́nėti Slnt. | refl. NdŽ. 2. pleiskanoti, luptis: Kad veidas plėnėj[a], reik pavasarį, pirm gegužės kukavimo, veidą su varlės kurkalais prausti, tad nebeplėnėj[a] LTR. \ plėnėti; apiplėnėti; įsiplėnėti; išplėnėti; nuplėnėti; suplėnėti; užplėnėti