plukyti reikšmė

Kas yra plukyti? 1 plukýti, plùko, plùkė 1. BzF157, Jn žr. plukdyti 5: Ana plùkė šunį vandeny J. Mergoms vežinas įvažiavo į prūdą i plùko Jdr. Liuob plukýti kožną dieną tą vaiką Šv. Plùkė arklius Šyšo[je] Vn. Vyrai arklius plùko Vkš. Bernai ... eis arklius į senąją Miniją plukyti TP1880,32. 2. refl. Rt, Tl, Trk, Kos33 žr. plukdyti 6 (refl.): Plùkos ir plùkos – juk ir galva pradės skaudėti Vvr. Plùkės velėnijose, ir paršalo Šts. Ant vandens kurie moka plaukti, galia plukýties Vn. Ben[e] slogas įgausi besiplukýdamas Lkv. Nu i gerai buvo plukýties Jūro[je]! Kv. Ko tos antys taip plukos, ar tik ne pryš lytų? Žv. Plùkos kožną šeštadienį Šv. ^ Pieno – nors plukýkis (labai daug) Šv. ║ refl. voliotis, plunktis: Rytmetį eidavom į rasas plukýties – rasa kaip pienas Pj. Kam plukáis po pelkes, ar ne kiaulė kaitrotie! Plng. 3. žr. plukdyti 7: Važiuos plukýs – keliai baisi buvo Pj. | refl.: Po tus molius plùkės plùkės mergaitės Pj. Užmesma žemės iš šalių, ir pasidarys kalniau, nebeplukysis gyvoliai Žem. 4. žr. plukdyti 1: Plukýti reikėjo mišką upe Vn. \ plukyti; išplukyti; nuplukyti; paplukyti; perplukyti
2 plukýti, plùko, plùkė tr. plikyti, tvilkyti: Mas duoną plùkom Prk. Jūs svilinat kiaulę, mes plùkom į vandenį Dov. Papjautosios kiaulės nėra plukomos, bet svilinamos LC1887,1.