pragumas reikšmė

Kas yra pragumas? prãgumas sm. (1) Als, pragùmas (2) [K], Kv 1. P, V.Piet, Slnt proga, galimybė, patogus laikas: Veiza tik, kaip prãgumą gauti išsinerti (ištrūkti, pasprukti nuo darbo) Plt. Ieškos prãgumo pasiūžti Plt. Ožys ..., prãgumą gavęs, niekam nematant įšoko į kopūstų daržą PP50. Ans veizda prãgumą, kumet išeiti, zlastį nugiežti J. Gavau pragumẽlį išbėgti nuo vaikų, t. y. liuosą tarpelį J. Ans veizdi prãgumą, bi apsižanyti J. Girėse įsitraukę tykojo pragumo ant lenkų pulti S.Dauk. Aukšta Vilniaus mokslinyčia davė pragumą jaunūmenei pažinti didžius mokslus M.Valanč. 2. M, L360, V.Kudir, Jzm, Gmž būdas, priemonė: Rūpinsiuos apei reikalingus mano sveikatai pataisyti pragumus Jn. Tų šnipukų darbas – visokiais pragumais platinti vaidus V.Piet. Tokiu pragumu pratinos, kaip mešką ar šerną nublokšti S.Dauk. Žodžiu, darbu ir visokiu pragumu godok ir gerbk tėvą S.Dauk. Įvairi yra pragumai rinkimo sėklų nu medžių S.Dauk. Visais pragumais ... griebsiuos mano gražiausios kalbelės TŽIII293(Ak). 3. N, [K] pagrindas.