prastybė reikšmė

Kas yra prastybė? prastýbė sf. (1), prastỹbė (2) 1. N blogumas, menkavertiškumas: Darbo prastỹbė buvo regima KII44. Valgėm prastýbėse: avies palūpis gaspadoriuo, o mums po puskramę Ggr. 2. sunkumas, bjaurumas: Ištižusi buvo diena, prastybė eiti Šts. Baisi prastýbė ir imti, ir pjauti rugius Pc. 3. KI93 skurdumas, vargingumas: Palikęs tu aukštybę, nužengei į šią prastybę Ns1832,4. Ak tai prastybė ant mūsų stalo! KlvD142. 4. menkumas, nereikšmingumas: Kasdieninė prastỹbė KI47. Visą mūsų prastybę PK84. 5. menka išmintis, neišmanymas: Anys nesigėdijo savo prastybę pažinoti BPII76. Apaštalai ne iš piktenybės, bet iš prastybės negal išmanyti BPI262. 6. SD1140, DK8, Q582, H, K paprastumas, tiesumas, nuoširdumas, patiklumas: Tai ir yra didžiausia prastybė, kaip toktai matoma yra ant prasto kūdikio prš. Tarnai, klausykiat šitų, kurie ponai yra ..., su drebėjimu, su prastybe širdies jūsų Mž36. Jis ir jo žiuponė taip širdingai ir prastybėje su mumis apsieina Ns1852,2. Jei kas duoda, teduoda prastybėje RBPvR12,8.