pražiodyti reikšmė

Kas yra pražiodyti? pražiódyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. priversti ką praverti burną arba nasrus: Pats negers, pražiódyk ir įpilk Srv. Pražiódė ir supylo vaistus katinui Aln. Ligonį atlošus pražiodžiama, inkišama gerklėn šaukštelio kotą, apteptą medum su žąsių ar kiškiataukiais LMD(And). Žiūria dančių: pražiódo, dančius skaito [pirkdami arklį] Grž. Kai išpūsdavo karvę, susuka grįžtę iš šiaudų, išdegutuoja, pražiódo karvę ir išsižiojusią varinėja, da šonus pamaigo Alz. Kai cigoną reik pražiódyt i pripilt salyg snapu Erž. Paršioko yra vilkadančių, reikia pražiódyt ir išlaužyt Sdk. Pražiódyk žąsį i kišk [lesalą] Pb. Nors priėjęs pražiódyk juos, niekas nedainuoja (juok.) RdN. | prk.: Neturu su kum pražiódyti, gerklę atkišti (apie kyšį valdininkams) Krš. ║ priversti praverti (burną, nasrus): Kaipgi supilsi tuos vaistus, snukio nepražiódęs? Mžš. Pražiódyk snukį ožiuko ir įkišk žabuklį, kad nežįstų J. Pražiodyk snukį, pažiūrėsiu dantų Lnkv. Ištirpino porą [tablečių] čiobrelių nuovire ir, pražiodžiusi šaukštu burną, supylė vaistus J.Avyž. 2. prk. praskėsti: Žnyples padaro iš pagalio, kurį, praskėlus iš galo ir pagaliuką įspraudus, pražiodo rš(Kp). Sargas skubiai pražiodė reples, pakėlė jomis puodą J.Dov. ║ pradaryti: Tada ji staigiu judesiu pražiodė savo blizgantį rankinuką ir išėmė nuotrauką J.Mik. 3. refl. prasitarti: Vis žmonės prasižiódo Klt. Močia prasižiódo kiek, kad marti jau šitokia Klt. ◊ bùrną pražiódyti; pusè burnõs prasižiódyti prakalbti: I burnõs nepražiódė, kai liepiau pasimt močią Klt. Jie taip pat nė puse burnos neprasižiodė apie savo kelionės tikslą rš. \ žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti