priemonis reikšmė

Kas yra priemonis? 1 príemonis sm. (1), prýmonis (ž.) (1) žr. priemonė: 1. Vagis buvo su prýmoniais, par stogą įlindo trobon J.Jabl. 2. Tokie priemoniai mane krato VŽ1905,68. Tikslas buvo geras, bet priemoniai jam pasiekti nebuvo geri Skv1Moz27,5(komentarai). 3. NdŽ sumanumas, nusimanymas, gabumas. 4. Šįmet su prýmoniu varo į lažą, t. y. su rokunda, ne kožną dieną J. Skausta galvą, akis mano su prýmoniu, t. y. pakenčiamai J.
2 príemonis, -ė adj. (1) gabus, sugebantis: Príemonis žmogelis buvo, ale daba jau nukranėjęs Grz.