privelėti reikšmė

Kas yra privelėti? privelė́ti tr. 1. S.Dauk priskalbti: Ir duonos pakepa močia, ir marškinių privelė́jam, viso Kp. Daugybė rūbų privelė́ta Dglš. Kas tę karo – tiek prikarta, privelė́ta Mrc. | refl. tr. S.Dauk: Oi prisvelė́jau skarų per visą tą buitį Dbč. 2. priplauti: Privelė́ju, su riebuliais, vis tiek ryja teliokas Klt. 3. TS1902,10–11b, Lz, Všk, Lnkv primušti, prilupti: Ponas privelė́jo žydą, privelė́jo ir paleidė Kp. 4. Švnč prk. prikrauti, priteršti: Na ir kad privelėjo niekočią pilną, net žydui plaukai ant galvos pasistojo LMD(Grv). ◊ šónus privelė́ti BŽ266 primušti, prilupti. \ velėti; apvelėti; atvelėti; įvelėti; išvelėti; paišvelėti; nuvelėti; pavelėti; parsivelėti; pervelėti; pravelėti; privelėti; razvelėti; suvelėti; užvelėti