atvelėti reikšmė

Kas yra atvelėti? atvelė́ti 1. tr. atskalbti, išplauti iki pirmykščio švarumo: Užnešioji marškinius, jog paskui net atvelėti nieku būdu negalima V.Krėv. 2. tr. atmazgoti: Rankos niekaip nemožna atvelė́t Mlk. 3. tr., intr. Švnč atidaužyti, atkulti: Atvelė́jo šonus lazda ir paleidė Str. Kai atvelė́jo per pasturgalį, tai atvelė́jo! Ign. 4. tr. prk. apkalbėti, apšmeižti: Jau gana ją atvelė́jo OG308. 5. tr. prk. atriekti, atpjauti: Baisią abišalę atvelė́jo Ut. | refl. tr.: Kur kiši tokį didelį griežinį [duonos, ragaišio] atsivelė́jęs? Jnšk. 6. tr. prk. atnešti, atvilkti: Atvelė́jo pilną glėbį dobilų Dkš. Atvelė́j’ tu man čia nuo skiedyno kaladę Trgn. Gerą maišą bulbų atvelė́jo Ut. 7. refl. prk. atsibastyti: Atsivelė́jo iš kažin kur koks svieto parejūnas Užv. \ velėti; apvelėti; atvelėti; įvelėti; išvelėti; paišvelėti; nuvelėti; pavelėti; parsivelėti; pervelėti; pravelėti; privelėti; razvelėti; suvelėti; užvelėti