pūc reikšmė

Kas yra pūc? pū́c interj. 1. Grž smarkesniam parvirtimui, nukritimui, įkritimui žymėti: Tai neramus vaikas: atsisės, pū́c vėl atsigula Slm. Neik prie prūdo, bus pūc į vandenį (baugina vaiką) Jnšk. Pūc ir parvirto Vb. Ejo, ejo [lapė] lig vidurio, kaip tik ant vidurio [vilkduobės] užejo – pūc ir įkrito LMD(Šlv). 2. Slm smarkiam sudavimui žymėti: Šuva tik kapt tą lapę už uodegos, žmogus su basliu pūc – ir lapę užmušė (ps.) Lnkv. Ponas jam pūc, pūc į vieną ausį, į kitą! Lg.