pūruoti reikšmė

Kas yra pūruoti? 1 pūrúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. išduoti duslų parpiantį garsą: Dabar nosytės nebepūrúoja, švarios Rk. | Pūrúoji, pūrúoji (kliurkini muštuvyje grietinę) visa diena, vis nėr sviesto Kp. ║ murkti, niurkti (apie katę): Katinas priėdęs guli ant mašinos ir pūrúoja Alk. Katė pūrúoja Ėr. Numesk katikei varškės šmotelį, pamatysi, kaip pradės gražiai pūrúot Vl. Apie jį visi kaip šuneliai, uodegą sukdami, kaip katinai pūruodami vaikščiojo Tat. 2. knarkti: Ans pūrúo[ja], kad miegta J. Miegtu pūrúoju po patalais, kad niekas nežadina J. Gaspadorius, šiltai apsiklojęs, miegojo pūravo ramiai ligi priešpiečio Žem. Paliks tave miegtančią, lovelėj pūruojančią LTR(Rd). | Ligonis pūrúoja, jau mirs, t. y. kvėpuo[ja] J. ║ Alv, Rtn miegoti: Bepigu tau tokio[je] patalynė[je] pūrúoti, t. y. gulėti J. Žmonės darbuja, o tu pūrúoji Kb. Kelkis, ba perdien ir pūruosi! Vrn. | refl.: Jauni pūruojas po vakarėlio [nemiegoję] Vlk. 3. Srj meiliai kalbėti: Gerkim, ūžkim, dainuokim, gaspadoriui pūruokim! BsO292. \ pūruoti; įsipūruoti; išpūruoti; papūruoti; prapūruoti; pripūruoti
2 pū́ruoti, -uoja, -avo intr. pūliuoti: Pūrai pū́ruo[ja] iš ausų, iš apšašusios galvos J. Rona pūruoja, paspaudus pūliai šoksta Tsk.