ruinis reikšmė

Kas yra ruinis? 1 rùinis sm. (1) BzF166, LVIII581, Klp, Krtn, Plng žr. ruonis: Ruiniai ausytieji E. Ruiniai daug lašišų nuo meškerių paėda LC1884,3. Iš Londono rašoma, kad ruinius gaudąsis garlaivis …, didžiai vėtrai besiaučiant, sudaužytas tapęs LC1887,15. Mes padėjom ruinį ir, su lazda rankoje vos du žingsniu atstu pasistoję, akis užmerkėm Kel1881,63. Klaipėdos krašto ruinis „Robbe, тюлeнь“ irgi turi būti skolinys iš kuršių kalbos, nes tik jų kalboje rúonis tegalėjo pavirsti rùiniu. K.Būg.
2 rùinis sm. (1) K.Būg margas koks paukštis ar gyvulys.