sandėris reikšmė
Kas yra sandėris? sándėris sm. (1) DŽ, Rtr, Š 1. sutartis, susitarimas, sandoris: Prekybinis sándėris BŽ508. Raštinis sándėris BŽ310. Sandėris būsiąs jam nuostolingas rš. | prk.: Ji apgaudinėja pati save ir daro nešvarius sandėrius su savo sąžine rš. 2. sutartis, susitarimas, ppr. neviešas, susitariantiems naudingas, kitų atžvilgiu pragaištingas, nepriimtinas: Mes turime raginti darbininkus ir valstiečius ne remti sandėrius, bet kovoti (sov.) rš. Padaryti sandėrį su okupantais sp. 3. tarimasis, derybos: Prie aludės ėjo sandėriai su siuvėjais, batsiuviais, padieniais darbininkais V.Myk-Put. Pardavėjas atkiša ranką ir pasikrato su pirkėju ženklui, kad sandėris įvyko Šlč. Perkant, parduodant sandėris veik visuomet baigiamas rankų sumušimu MTtX43.
sandėris junginiai
- geras sandėris