sėdenė reikšmė
Kas yra sėdenė? sėdẽnė sf. (2); Rtr 1. Jdr, NmŽ, Erž vieta vežime, rogėse ar mašinoje atsisėsti, pasėdas, sėdynė: Sėdẽnė kieta, pakišk šiaudų Trš. Tą savo ryšulį kišk po sėdẽnės KlvrŽ. Sėskias ant sėdẽnės šalip munęs Vkš. Vedu ant viena sėdenè sėdėjėv Ms. Išsipleikė viena ant visos sėdẽnės Rs. Dviračio sėdẽnė virsta, nepavažiuosi Gršl. Grėbelkos sėdẽnė nulūžo Pgr. Visi stori, nesutilpsma an sėdẽnės DūnŽ. 2. sėdimoji kėdės ar krėslo dalis: Dvi krasi lendrinėmis sėdenėmis su nutrinta jau politūra Žem. 3. staklių pasostė: An sėdẽnės atsisėdi ir audi DūnŽ. 4. Up kėdė: Buvo patalpintos sėdenės dėl aukštų šv. bažnyčios tėvų – kardinolų TS1900,8. 5. Škn ratų dugninė, įklodė. 6. užpakalis: Medinėms klumpėms išejus ant ledo, sėdẽnė ir pakaušis kenta Šv. Uždrožk tam vaikuo par sėdẽnę! Tl. Plati, minkšta sėdẽnė – gerą duoną turì DūnŽ. 7. buveinė: Jie (vyskupai) savo sėdenę turėjo anuometinėje sostapilėje svieto prš. Kijeva buvo sėdenė daugio didkunigaikščių prš. | Smegens yra sėdenė ir organas mislijimo rš. 8. NdŽ sėdėjimas.