sėdinėti reikšmė

Kas yra sėdinėti? 1 sėdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, NdŽ; SD335, Sut, N 1. iter. dem. sėdėti 1 (sėsti 1): Sėdinė́ja iš vietos į vietą DŽ. Vos parėjau sėdinė́damas pakeliui DŽ. Jis sėdinė́[ja], t. y. čia atsisėsiąs, ten atsisėsiąs ant valandos J. Pradėk sėdinė́ti [šnekant], valandos i nebė[ra] Rdn. Ką aš čia visur sėdinė́siu Šn. Ko čia sėdinė́ji? Eik dirbt! Mlt. Būt gerai kur nons atsisėst. – Ką čia sėdinė́si! Rs. Nereikia sėdinėti, ligoniui tik gulėti Žem. Senis šeimininkas ėmė nerimti, stovinėti, sėdinėti Vaižg. 2. iter. dem. sėdėti 2: Karčemos lankytojas patol sėdinėja už žydo stalo, pakol ligą gauna Blv. 3. refl. sėstis: Vic visi sėdinė́jasi ažu stalo Dv. Vieni rakštį (karstą) daro, kiti sėdinė́jasi giedot Dv. \ sėdinėti; apsėdinėti; atsėdinėti; nusėdinėti; pasėdinėti; persėdinėti; prisėdinėti; susėdinėti; užsėdinėti
2 sėdinė́ti, -ė́ja, -ė́ja iter. dem. sėti 1: Su vienu arkluku po biškį sėdinė́su i pasėsu Grg.