stovinėti reikšmė
Kas yra stovinėti? stovinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD352, Sut, N, L žr. stoviniuoti: 1. Rinkos pakraščiais ima rinktis ir stovinėti būreliai smalsuolių V.Myk-Put. Ona Borutienė nusivedė mane prie kalėjimo vartų, kur stovinėjo suimtųjų motinos, žmonos, vaikai J.Balt. Bėgiojo viena pas kitą, šnibždėjo, stovinėjo pavartėse, kiemuose A.Vien. Jei gandrai stovinėja ant klojimo stogo, tai ūkinykas turės daug derliaus LTR(Ant). 2. Ar jis serga, kad eidamas stovinė́[ja]? J. Stovinė́[ja], stabčio[ja] pri kožno stulpo [mašina] – ilgai važiuosi Krš. Eina lyg ir nedrąsiai, stovinėja, šluostosi prakaitą I.Simon. Eidamas jis stovinėjo prie vitrinų rš. 3. Ligonis jau pradeda stovinė́t Pšl. 4. intr. atvykus kur pabūti, kiek apsistoti: Mes stovinėjom prie daugelio salų ir mainėm savo prekes su dideliu pelnu J.Balč. Kur sesutės nuvažiuota – rūtelės barstyta, kur broliukų stovinėta – žirgeliai girdyta LTR(Pg). 5. intr. prisėdus vėl stotis: Krikštasuolę užima Taučius – tėvelis, dešinėje palikdamas vietą pradėm bestovinėjančiai Taučvienei – motutei Vaižg. 6. tr. dažnai pastoti (kelią), stabdyti: Stovinė́jo an kelio, piningus atiminėjo Krš. 7. intr. tarpais nustoti veikti: Stepaičių laikrodis paseno: ėmė stovinėti Mš. \ stovinėti; apstovinėti; įstovinėti; pastovinėti; perstovinėti; prastovinėti; pristovinėti; priešstovinėti; užstovinėti