šeimyninis reikšmė
Kas yra šeimyninis? šeimýninis, -ė adj. (1) Š, DŽ, šeimynìnis (2) [K], Rtr; L 1. L žr. šeiminis: Šeimýninės aplinkybės, rietenos NdŽ. Nenoriu toks jaunas jau apsiversti šeimyniniais rūpesčiais rš. Šeimýninė laimė KŽ. Surengti šeimynìnį vakarą KŽ. Pirma turi ateiti meilė, be kurios neįmanomas šeimyninis gyvenimas J.Avyž. Tas viskas apsieis šeimýniniu būdu KŽ. ║ giminei priklausantis: Šeimynìnis dvaras Rtr. Šeimyninis herbas rš. ║ būdingas šeimos, palikuonių turėjimo instinktui: Gyvūnų elgsena, susijusi su būsimosios kartos ir jauniklių globa, vadinama šeimynine rš. 2. N, [K], M, Šn šeimynai, samdiniams paskirtas, jiems priklausantis: Vaišių pietai buvo alkieriuo[je], ne šeimyninė[je] trobo[je] Šts. Kūmai ... eina šeimyninėn gryčion samdinių apdalyti TDrI108. Šeimynìnė seklyčia I. | Šeimynìnė duona gera J. Valgiai būdavo šeimynìniai: barkščiai, kruopai Užv. ║ įeinantis į šeimynos, samdinių sudėtį: Darbinykas iž šeimynos, šeimyninis SD35.