šiurinti reikšmė

Kas yra šiurinti? šiùrinti (-yti), -ina, -ino DŽ, NdŽ, šiurìnti, -ìna, -ìno 1. DŽ, NdŽ, LTR(Ktk), Ar, Auk caus. šiurti 5: Šiùrina vėjas kviečius stovinčius J. Tik vėjas nemiegojo, vis švilpčiojo, šiurino aplink šiukšles rš. Pataisyk stogo šelmenį – jau vienoj vietoj vėjas baigia šiùrint Bgs. Ei tu, mergužėlė, balta lelijėlė, kas šiùrino galvužėlę? JV170. Nū tokia praudžia, kad žėdnas šiurìna plaukus aukštyn ant galvos J. Nešiurìnk mun plaukų, beglostydamas priš gaurą Kal. Kitas šuo pyksta šiùrinamas (glostomas prieš plauką) M.Unt. | prk.: Nepasiduok šiùrinama! M.Unt. | refl. NdŽ, FrnW: Šiurìnas gijos neapvyniotos su drobe ant kalados J. Verpalai šiurìnas, kad mėčio[ja] priešais J. 2. intr. DŽ, NdŽ, FrnW pūsti, šiurenti: Vėjas pro sąsparą šiùrina Skr. Sušilus net gera, kaip vėjas par kaktą šiùrina Žl. Vėjas pro duris šiùrina, dulkes neša Tj. 3. tr. šlaminti, čežinti: Vėjas lapus šiùrina Plv. 4. intr. krutėti, kirbėti: Kažkas man už apikaklės šiùrina Kdl. 5. DŽ1 caus. šiurti 1. \ šiurinti; nušiurinti; pašiurinti; sušiurinti