šlaminti reikšmė
Kas yra šlaminti? šlãminti, -ina, -ino 1. Š, DŽ, NdŽ caus. šlamėti 1: Nejaukią tylą trukdė vien šiltas vėjelis, šlamindamas kelių medžių ugnies neprarytus pagruzdėjusius lapus Pt. Vėjas šlamina ant grindų nublokštus laikraščius sp. Salėje žmonės dar šnabždėjosi, o kai kas šlamino saldainių popieriukus rš. | intr.: Ir visi vaikai, išraudę nuo skubėjimo, šlamino lapais J.Balt. | refl.: Baisiai šlãminas [riešutautojai] – argi čia yra riešutų? Pl. 2. KŽ žr. šlamšti 4: Ans šlãmina užsimerkęs, neveizdi, sau valgo J. \ šlaminti; pašlaminti; sušlaminti