šiurpa reikšmė

Kas yra šiurpa? 1 šiùrpa sf. (1) 1. Ss, Mrj, Alk, Plv, Vrn, Kls tokios veislės (pašiurusiomis plunksnomis) ar šiaip pašiurpusi višta ar žąsis: Šiurpos – lietuviškos veislės vištos rš. Šiùrpos vištos visai nedėdingos Nč. Jau ir šiùrpa baigia ištupėt kiaušinius Gdl. Šiùrpa (žąsis) būna labai pikta Sn. Mano višta šiurpa šiurpa, o gaidžiukas giesminykas anksti rytą gieda (d.) Dkk. ^ Višta kap šiùrpa vaikščioja – plūksnas pateriojo Lz. 2. Jsv žr. šiurpė 4. 3. scom. APhVII148(A.Baran), K.Būg(Ds), PŽ, Š, NdŽ, FrnW, KŽ, LKKI87, Vlkv kas pasišiaušęs, susivėlęs: Tas raštinykas tai baisus šiùrpa Gdl. Vaje, koks šiùrpa tas žmogus! Br. Anksti rytą atsikėlė gaspadinė šiurpa LTR(Jrb). ^ Susisegsiu plaukus, ba kap šiùrpa Dg. Tai susivėlęs – kaip šiùrpa Pžrl. Jau ir tu pastatei plaukus kap šiùrpa Pns. 4. scom. prk. pasipūtėlis, pikčiurna: Niekap su juo nesusitarsi – tikras šiùrpa Mrj. Tu tikras šiùrpa: nei su tavim galima lemtai pasišnekėt, nei padirbėt Krok.
2 šiurpà sf. (4), šiùrpa (1) Rtr žr. 1 šiurpas 1: Mañ ima šiurpà Lkm. Pro kapus einant tik paėmus šiurpà Jž.