skliutas reikšmė

Kas yra skliutas? skliùtas sm. (2) Grš, KzR, Rdš, Šd, Kv, Prk, Plt, (4) Š, End, Pb, Sn 1. JbL298, SD371, Q75, B210, R83, MŽ110, Sut, N, M, LL226, BŽ559, DŽ, Aps, Dv, Ūd, Šts, Rm kirvis plačiais ašmenimis rąstams tašyti: Skliùtas platus, tašyt medžiam, kap noragas LKT212(Lbv). Skliutaĩs vadina, kur tašo sienuolius: ingi kirviakotį siauriau, o ašmenai platesni Lz. Skliutù tašyt tai reikia sveikatos Nmč. Paskolykit skliùto – reiks pirti (pirčiai) rąstelius sutašytie Ndz. Skliuto kotas buvo įdėtas iš šono, kad, rąstus tašant, pirštų nežeistų Varn. Su skliutu nuskliutavok sienas J. Aštrint žagrę, kirvį, skliutą arba dalgį B1050. Ašmenes skliutų buvo nudilusios CI265. Grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, kirviai, skliutai yra pačių dirbti S.Dauk. ^ Vaikas kap skliutùkas (menkutis, liesutis) Rod. Eina kai skliùtas perbliukęs Dglš. Nekruti i vaikščioji kap skliùtas Vdš. Blogą arklį ganyk neganyk, vis tiek kap skliùtas Švnč. Dar jis tik kirviu aptašytas, o skliutu netašytas LTR(Lp). 2. Brs, Pln menk. veidas, snukis: Ka gausi į skliùtą, ta nebnorėsi! Mžk. Atsitrauk, o gausi į skliùtą! Plt. Nealatyk, gausi į skliutą! Tl. Ka duosiu į skliùtą! Kl. | Ana sutaisė skliutą, t. y. kaktą J. ◊ po skliùto visiškai, iki galo, nepaliekant: Išvalgiau košę po skliùto Šts. Nukirpo plaukus po skliùto Šts.