slogus reikšmė
Kas yra slogus? slogùs, -ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ 1. tvankus: Oras pasidaro slogus, kai pradeda suktis dulkių verpetai rš. slogù n.: Kai rūkas, tai slogù Grl. Kodėl čia taip slogu? J.Dov. slõgiai adv.: Slõgiai uždarė LKKVII184. 2. CII1130, Q476, N, [K], LL261 varginantis, slegiantis: Slogì priespauda NdŽ. Lauku siautė slogi vakaro tyla rš. Bėgau nuo slogių minčių rš. Jį apėmė slogus bejėgiškumo jausmas rš. Slogūs sapnai jos nebekamavo rš. Visi tyli, galvoja – nuotaika slogi, nejauki rš. Skauda alpsta mano širdelė nuo slogiųjų sapnelių (d.) Trgn. slogù n.: Nurudusiuose laukuose pasidarė gūdu ir slogu, tarsi kaimas būtų palaidojęs visiems brangų žmogų V.Bub. slõgiai adv.: Susirinkę visi slogiai tyli rš.