slogutis reikšmė

Kas yra slogutis? slogùtis sm. (2) Š, NdŽ 1. Vlkv, Vrn, BsV202 mit. miegantį žmogų varginanti (ppr. dusinanti, smaugianti) būtybė (velnias, ragana, laumė, numirėlis): Aš neisiu vienas į svirną gult, gali slogùtis užsmaugt Mrj. Jau antra naktis, kaip mane slogùtis užgula Kair. Slogutis žmogų nakčia užgula ir kiša burnon liežiuvį Al. Vėl kažkokią moteriškę irgi užgulė smaugti, bet jau atslinkęs slogutis šunies pavidalo LTR. Visuomenė gavo tokių smūgių, kokių nė slogučiui užgulus neprisisapnuoja Vaižg. Jis yra tarsi sunkiai miegančiojo bandymas slogutį nusiversti Vd. 2. L, DŽ tokia būsena, kai miegant užtirpsta kūnas. ║ MedŽ391 med. pasunkėjęs kvėpavimas miegant, košmaras: Naktimis jį kankindavo slogutis sp. 3. DŽ1 sunkumas, vargas, kančia: Žus fašizmo prakeikto slogutis L.Gir. Tartum koks slogutis nusirito Šilėnų žmonėms nuo krūtinės, išjojus dragūnams V.Myk-Put. ^ Baisiausios pasakos, kurias kada buvau girdėjęs ar skaitęs, dabar staiga sukilo atmintyje ir slėgė kaip slogutis, širdį šaldė baime, nerimu, nusiminimu A.Vencl.