šnekus reikšmė
Kas yra šnekus? šnekùs, -ì adj. (4) KBII116, K, LsB247, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; CI303, R62,173,393, MŽ82,230,529, Sut, N, I, M, L kuris mėgsta daug šnekėti, plepus: Lipšni moteris šnekì su žėdnu J. Kas šnekùs, tas su visais šneką randa Mrj. Jos šnẽkios, jos traškios, jos tikrai šnekėt moka Dg. Iškalbinga, šnekì senikė Krš. Yra žmonių šnekių̃ i nupasakojančių Žlp. Ką padarysi, ka aš šnekì: šneku i šneku Št. Kokie jie visi šnẽkaus – tik spėk klausyt Sb. Ot tai boba šnekì, matytum, kaip jai žodžiai pilias! Pnm. Nu ir šnekùs, tik spėk klausyt! Vj. Labai nešnekùs žmogus – tyli tyli, iš jo žodžio neišgirsi Ėr. Rašytoja buvo šnekesnė negu pernai, kai pirmąkart ją pamačiau J.Paukš. Šnekùs žmogus neišklauso kito gerai A.Baran. | Tėtė būdo buvo nešnekaũs Kvr. | prk.: Alus šnekus (žmogų daro šnekų) B, MŽ, N, LTR(Erž). ^ Šnekùs šneką, darbus darbą randa Lkč. Šveplas šnekùs, o šlubas eiklus Krn. Šneki kaip žvirblis B.Sruog. Šnekì kaip čigonė Rmč. šnekù n. KŽ: Kad turėtum šnekučio (alaus), tai šnekiaũ būtų Vb. Tai kad i Petras maža šneka; Jonas – tas jau šnekiáusia Mžš. šnekiaĩ adv. KŽ: Irgi pas mus užvažiuoja, – šnekiai pradėjo jis rš. šnekỹn adv.: Alus buvo stipras – kas stiklinė visi tik šnekỹn, šnekỹn Krs.