sočia reikšmė

Kas yra sočia? sočià sf. (4) Trk, Als, Vdžg žr. svočia 1: Kada apmartuo[ja], sočià apgobia jaunąją su skarike, o parėdkininkės pačios užsigobia Nmk. Į sočiàs užprašė: turu taisyties, pyragų kepties Krš. Pirmas teip užkandis po šliūbo, o paskui sočiõs pietūs Vdk. Sõčią apdainuodavo LKT120(Bt). Ka sočẽlė būtų, užkramtyti duotų (d.) DūnŽ. Atvažiavo sočia šešių sieksnių pločio (d.) Vkš.