spirgyti reikšmė

Kas yra spirgyti? spìrgyti, -o (-ia Pv, -ija N, -yja K), -ė (-ijo N) K; L žr. spirginti: 1. Q499, Lex82, SD341, R282, MŽ377, Sut, N, K, S.Dauk, FrII353, NdŽ, Rtr Iš bekoninių lašinių, kai spìrgai, taukai nebėga Erž. Lašinius spìrgėm pečiuj Kb. Uždėjo ant ugnies ir spirgė LTR(Stk). Spìrgia, vaikšto su skarvadaitėm (išvažiavę toli šienauti) Mrc. Ji spirgė spirgučius, o šalia katė sukinėjosi LTR(Rs). Spìrgiau, pakvipo man, paragavau ir suvalgiau [širdį] LB171. | refl. tr., intr. Sut, K: Iš palengva spìrgykis tuos spirgus, nesusidegyk Jrb. ^ Ne teip greit šūdas spìrgias, kaip tu misli PnmR. ║ tr. laikyti dideliame karštyje, deginti: Plaktas buvo su kitais apaštalais ir spirgytas aliejuje DP485. O patį kūną katile spirgyti liepė S.Stan. | refl.: Tose [liepsnose] prakeiktos žuvys tos spirgysis, degs, plaukis amžinai SPI371. 2. Saulė spìrgo par marškinius – kupra nusinėrė LKT168(Grk). 3. NdŽ. 4. žr. spirginti 6: Kad spìrgė mumis, bepalikom trys apkasūse Šts. 5. Rtr žr. spirginti 9. ◊ akìs spìrgyti; L gėdinti, prikaišioti. \ spirgyti; išspirgyti; paspirgyti; perspirgyti; praspirgyti; prispirgyti; suspirgyti; užspirgyti