spragt reikšmė

Kas yra spragt? spràgt interj. KŽ, sprágt 1. Rtr, DŽ1 brakštelėjimui atidarant ar uždarant ką žymėti: Spinta sprágt ir atsidarė Lkv. Jie duris spràgt spràgt užsisklandė NdŽ. 2. mygtuko spragtelėjimui žymėti: Įejai, spràgt užsidegei [elektrą] – i dega DūnŽ. 3. trūkimo, lūžimo garsui žymėti: Tik spràgt ir nutrūko dviračio grandis PnmA. 4. staigiam veiksmui žymėti: Daba kurmis i negal ant kelio ar tako užeiti: užejo – spràgt i nebėr (nebegyvas) (ps.) Pgr. 5. įšokimui, įlėkimui ar iššokimui, išlėkimui ko žymėti: Žiežirkėlė spràgt kokia – ir bedega Grž. Spragt! – į sidabrinį tinklą žiogas rš. O kai susijuokė, kaulas tik spragt ir iššoko iš gerklės LTR(Dkk). 6. sprigto smūgiui žymėti: Spràgt su spragšiu par kaktą Grž. Palingavo ranką, sprágt į kaktą KlvrŽ. Spragt spragtelėjau į stalą rš. 7. NdŽ spyrimui žymėti: Kitam lendant spragt įspyrė į galvą M.Valanč. 8. blykst, žybt: Pažiūrėk tik: spragt, spragt – i debesis pro šalį Skdv. 9. kartojant su priešdėlį įgavusia forma reiškia spirgėjimą: Spirgai puode tik spràgt paspràgt Jrb. ◊ nė (aneĩ) spràgt visiškai nieko, nė kiek: Prieš motiną aneĩ spràgt! Vlkv. Ji nė spràgt nepaskaito Gs. Pusę stikliuko, daugiau – nė spràgt! KzR. Neva kriaučiuvienė, ale darbo neturi nė spragt LKGII561(Škn).