sprengti reikšmė

Kas yra sprengti? spreñgti, -ia, -ė 1. tr. N, J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Slnt, Ms, Als, Pkl, Žd brukti, kišti, sprausti į tarpą: Žabarą į tvorą sprengiu, kad paršelis nelįstų J. Ans pirštus sprengia kryžmais J. 2. intr. M įstrigti: Mun kakle spreñga kažkas Slnt. | refl. NdŽ: Sausa duona gerklė[je] spreñgias Erž. 3. tr. BŽ463, Ser tempti, kėsti: Spreñgti burę NdŽ. 4. tr. NdŽ sandariai daryti (duris), užtaisyti (plyšį). 5. tr. NdŽ prk. kinkyti. 6. refl. veržtis, brautis: Spreñgės, kibos šulinės rentiniu su karte ir išlipo Ggr. Spreñgtis į vidų NdŽ. 7. tr. sviesti, spriegti: Kol skylė [maiše] ankšta buvo, tol toli sprengė [vabalus iš maišo] SI24(Kl). 8. refl. NdŽ ginčytis, priešintis: Pradėjo spreñgties kareiviai savo tarpe, aš ir pabėgau Šts. Aš sprengiáus, vis nepasideviau Šts. ◊ óžkenas spreñgti vemti: Gėrė gėrė, o daba už durų išejęs spreñga óžkenas Trk. \ sprengti; atsisprengti; įsprengti; išsprengti; nusprengti; pasprengti; prasprengti; prisprengti; susprengti; užsprengti