kėsti reikšmė
Kas yra kėsti? 1 kė̃sti, kẽčia, kė̃tė tr. [K], Sb, Vb plėsti, skėsti; skleisti: Geras alus kẽčia pilvą J. Jis alsavo pilna burna, krūtine ir kėtė rankas kaip medis P.Cvir. Debesėli, plauk greičiau, – kėski sparnelius plačiau! K.Bink. Auk, obelėle, aukščiau dvaro, kalėda, kėskie šakeles plačiau dvaro, kalėda TŽII401. Nekė̃sk rankos J.Jabl. Lapą savą kečia ant žemės Sut. Želiant žolė savo žiedus kečia PK50. Nekėsk laikraščio ant stalo, dėk taip Rm. | refl.: Medis nuo šalčio kẽčias ir sprogsta J. Ištempamas kėtis (skėtis) kẽčias J. Kẽčias kai vyža Trgn. Pumpurai kėtėsi, žydėjo rš. Kečias kečias pinavijos rūtelių darželiuos LTR(Upn). Pradėjo akelės iš baimės kėstis Vaižg. ^ Valgyk, kad šonai kėstųs, dirbk, kad akys verstųs LTR(Mrs). ◊ akìs kė̃sti (prieš ką) neklausyti ko, priešintis kam: Tu iš mažų dienelių prieš mane akìs kėteĩ Ml. \ kėsti; apkėsti; atkėsti; iškėsti; prakėsti; razsikėsti; sukėsti; užkėsti
2 kė̃sti, -ia, -ė tr. kėsintis, užsimoti: Nekė̃sk rankos ant mušimo J.
3 kė̃sti, kė̃ta, kė̃to (kė̃tė) intr. ketinti, norėti, geisti, ryžtis: Ko ans kė̃ta tõs mergos žanyties, dėl ko ne kitõs? J. Ko tu kėtì eiti ant slūžmos? J.
kėsti junginiai
- ne(pa)kęsti