sravėti reikšmė

Kas yra sravėti? sravė́ti, srãvi (srãva OGLII358, -ė́ja; N), -ė́jo (srãvo) intr. Rtr, NdŽ; L 1. Lex18, Q97, R, MŽ, Sut, N, KBII169, KI320, K, KŽ sunkiantis tekėti, srūti, plūsti: Abu eina ten, kur sravi iš kalno šaltinis A1884,122. Brangvynas ne vanduo, iš žemės nesravėja prš. Ir tapęs est prakaitas jo kaip šlakai kraujo, srãvančio žemėn DP149. Kačeig didei sravėjo kraujo ir žaizdos skaudėjo CI372. Krauju sravąs R79, MŽ104. Ir josios kulnį patropyjo tei, kad kraujas sravėjo [p]Jrk48.