starkus reikšmė
Kas yra starkus? 1 star̃kus sm. (2) Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Skrb, Alks, Km, Skp, Ukm; SD17, N, [K], Ser (pl.: star̃kūs (2), starkaĩ (4)) žr. 1 starkas: Égi mat lizde star̃kus pamiškėj klegena A.Baran. Starkaĩ jau pulkuojas Sdk. Par mum nėr starkų̃ Krns. Piemenys pavasarį, pirmąsyk pamatę starkų, virsta kūlio, kad banda gerai derėtų An. Kai starkus dirvoj stovia ant vienos kojos, rodo lietų Pnd. Jei star̃kus išmeta kiaušinį iš gūžtos – bus geri metai, o jei vaiką – blogi Ds. Star̃kau, star̃kau, duok tabokos, kad neduosi, bus tau strokas (juok.) Ds. Ieva, ieva, neganyk po pievą! Pasakysiu starkui, starkus turi bizūną, iškapos tau skūrą (juok.) LTR(Užp). Starkau, starkau, ga ga, kokia tavo uodega? (juok.) flk. Starkau Jonai, gagagonai! (d.) Pn. Starkus piršo sau panelę, iš pakrūmio snieguonėlę LTR(Grv). Laukinis mėlynasai star̃kus Antš. Nepapeikiam mes starkẽlio, šio sodžiaus mandro paukštelio (d.) Slk. ^ Star̃kus kielę an uodegos ataneša (kielė parskrenda tuo pačiu laiku kaip ir gandras) Ob. Raudonom blauzdom kaip star̃kaus (sušalęs) Skp. Gal jau apie Petro gryčią star̃kus pasisukė (laukia naujagimio) Skdt. Jau tu, mergel, ištekėt ruoškis – star̃kus an klėtelės stovi (gali susilaukti kūdikio) Dgl.
2 ×stárkus, -i (plg. vok. stark) adj. MitI391, KŽ 1. KŽ smarkus, energingas. stárkiai adv. KŽ: Latviai gudrūs ir drąsūs vyrai, jie ėmė starkiai ieškoti atgal, kas jų yra A1883,231. Eik, mergele, starkiai, mink kojeles tankiai LTR(Al). 2. MitI391, KŽ rimtas; niurzgus.
starkus junginiai
- Albertas Starkus