stembti reikšmė

Kas yra stembti? 1 stémbti, -ia, -ė intr. Š, NdŽ, stem̃bti NdŽ; Sut, M, L, Ser priešintis: Kiekvienas, kuris daros karaliumi, stembia prieš ciesorių DP169. Gimdytojai tenestembi prieš valią Dievo DP566. Stémbkite prieš veliną, ir pabėgs nuog jūsų DP110. Nėmaž nestémbė prieš DP176. Piktoji dvasia … kursto, idant stembtų̃ prieš Jį ir visus ižtikimuosius sakytojus žodžio Jo DP99. Stembt prieš pažintą tiesą DK107. Nebijaus tūkstančių, prieš mane stembiančių KN3. Gyventojai prieš jį stembė S.Dauk. Stemb priš įstatymus S.Dauk. | refl. NdŽ.
2 stem̃bti, -sta (-ia R47, MŽ63, N, [K]), -o (-ė) intr. J, Rtr, stémbti Jn, Š, BŽ542 1. N, [K], L, Š, Ser, NdŽ augti į stiebą, stybti: Dar auga jiej (seredėliai), stem̃bsta (stembėja, storėja) Lp. Idant augmuo galėtų augti ir stembti, reikia, idant jis žemėje arba dirvoje sau atrastų reikalingą maistą prš. | refl. Sut, N: Ažuželiu, stembiuosi, ing stiebą išaugu SD27. 2. Ser, NdŽ augant į stambus, kietėti, stembrėti: Stembia ridikai, į stambus auga MŽ. Žolė stem̃bsta, t. y. kietė[ja], auga į stambą J. 3. rambėti: Merga jau stem̃bsta, t. y. į kietą stambą pavirsta, sensta J. 4. NdŽ tvirtėti, bręsti: Dida jo kūnas, stembsta protas A1884,31(J.Šliūp). Stabmeldiška Lietuva augo ir stembo prš. \ stembti; įstembti; išstembti; nustembti; pastembti; prastembti; sustembti
3 stem̃bti, -ia, -ė intr. delsti, laukti: Mūsų avių neperka (mes avių neperkam) – stem̃bia ir stem̃bia Gdž. Galinis stem̃bia ir skolos neatiduoda Gdž. Dirbk nestem̃bęs Srv. Stembi, lauki kaži ko Bsg.