stiebinis reikšmė
Kas yra stiebinis? stiebìnis, -ė adj. (2) NdŽ; I 1. turintis stiebą: Stiebìniai augalai (Cormophyta) LBŽ. Stiebinės daržovės rš. Laipiojančios ir stiebinės rožės rš. 2. panašus į stiebą: Stiebinė šaknis BTŽ429. 3. esantis ant stiebo: Stiebiniai lapai negausūs, pamatu apkabina stiebą LFII555. Stiebinė makštis BTŽ269. Sausukės šakniniai lapai buki, stiebiniai – kiek susmailėję rš. Stiebiniai – ant kelmu arba stiebu augantieji [lapai] P. Stiebìniai saločiai greit kartūs būna, o gūžiniai – tie ilgiau minkšti, jauni, nekartūs Lnkv. Stiebinė šaknis LTII441. 4. ant stiebų parazituojantis: Ruginis stiebinis pelėdgalvis (Parastichtis secalis) rš. Kopūstinis stiebinis paslėptastraublis (Ceuthorrhynchus quadridens) rš. 5. kaip stiebas, stulpas: Imtuvo antena – stiebinė rš. | prk.: Du medžiu: dvišakas liberalų ir stiebinis klerikalų stengės apdengti vienas antrą savo ūksme TS1896,1(Vaižg).