sulaminti reikšmė

Kas yra sulaminti? sulamìnti tr. 1. Brs suglamžyti, suraukšlėti: Sulamino mano suknelę Vb. Raštus sulaminau ir į kišenę sugrumdžiau Gr. | refl.: Pakabink drapanas, ba susilãmins Ppl. 2. Rs, Skr, Grg, Lkv sumaigyti, sulaužyti: Sukrovęs šakas į vežimą, pats užlipo jas sulamìnti Grdm. Taip sulaminti rugiai nebeatsistos Kv. Linų minamoji mašina ranką sulamino Mžk. Jis taip sulãmintas, kad atskalos nuo kaulų išeina J. Medis virsdamas prigulė ir taip žmogų sulamìno, kad, metus pasirgęs, nusimirė Šv. Bevažiuodamas karkles sulãmino Kal. | refl.: Nuo vėjo susilãmino kanapiai ir sugniužo J. 3. sugniužinti, suniurkyti: Atidavė jį meškai, kuri sulamino, tečiaus gyvą pametė M.Valanč. Kad ir tokiu diktu vedės, o kaip nutvėrė, tujau ir sulamìno nabagą Užv. Tavo stipro esama: kad griebė, bra, ir sulãmino tokį tūzą Slm. 4. suvalgyti: Berniukas sulamino duonos abišalę rš. \ laminti; aplaminti; įlaminti; išlaminti; nulaminti; palaminti; pralaminti; prisilaminti; sulaminti; užsilaminti