sumygti reikšmė

Kas yra sumygti? sumýgti 1. tr. suspausti: Sumýgo kai replėm OG89. Rankos pirštus taip sumýgo, kad net ašaros ištekėjo Ds. Tai aš kai sumýgsiu jau jį, ir nugriausiu Pb. Tai kad sumygo eglių lentelės šonelius Dglš. Lūpas sumýgo (sučiaupė), kvapą ažturėjo Ob. Kriūtinę sumýgo (prislėgė) [liga] Švnč. | prk.: Žmogus sumygtas varguos kai linų pluosta mintuvuosa Ml. Sopės sumýgo senį, trečia diena be žado Ds. | refl.: Išimi iš pečiaus – susmýga, susleidžia [duona] Str. 2. refl. prisispausti, susiglausti: Arklo skersinis – kad nesusmýgt draugėn ienos Ad. Prašom, svečiai, susimýgt, čia noriu dar vieną pasodint Ds. Guli susmygę kai silkės Švnč. Kūmai sėdėdavo susmýgę, petys in petį, kad vaiko dantys būt tankūs Dglš. | Sėdžiu susmýgus (susitraukusi), ir viskas Aps. | prk.: Kaip atšovė gražiai, tai ir nuejo žmogus susmýgęs (susigėdęs) Prng. 3. tr. suslėgti: Šiandiej sumýgau sūrį Ut. Reiks senelei už pabuvimą prie vaikų sumygt sūris Ds. | refl.: Gerai myklių neprimygau, tai i sūris nesusmygo Dglš. ║ refl. tr. slegiant pagaminti: Susmýgau žiemai bent pusę kapos sūrių Ds. 4. tr. prk. suvaržyti laisvę, prispausti: Sumygo, nieko neduoda Švnč. Sumygo žmones Ad. | refl. tr.: ^ Susmygtè pilvus (prasčiau, mažiau valgykite), tai rasis kuom skola ataduot Ml. 5. intr. patraukyti, pakilnoti: Anas tik pečiais sumýgo Rš. \ mygti; apmygti; atmygti; įmygti; išmygti; numygti; pamygti; permygti; pramygti; primygti; razmygti; sumygti; užmygti