šunkelis reikšmė

Kas yra šunkelis? šùnkelis sm. (1) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skrb, šuñkelis (1) NdŽ 1. M, L, Š, Rtr, DŽ, Lkš, Kvr, Skrb, Ėr, Vb, Pl, Up, Krkl siauras, prastas, vingiuotas, ppr. klaidus kelelis: Šarka gerai žinojo ir kelius, ir šunkelius A.Vien. Vieškeliu tai ne šunkeliais važinėt Stk. Į Klykolius kelio tiesio nė[ra], y[ra] šiokie tokie šuñkeliai Vgr. Apie mum gero kelio nei nėr, visi šùnkeliai Č. Nė mašinos daba nebvažiuo[ja] tais šùnkeliais Tv. Žiemos laiku šunis užkinkiusys važinėjos upaliais, nu ko tu senu įpratimu šiandien dar ankštą kelalį par girę šunkeliu vadina S.Dauk. Nebuvo to kelio, buvo toks šunkeliùkas Vdk. ║ Rtr, NdŽ aplinkinis kelias, lankstas, šonkelis. 2. prk. apie gyvenimo, veiklos klystkelius: Iš šùnkelio į tiesos kelią KŽ. ◊ į šùnkelius vèsti NdŽ traukti į pasileidimą, nedorą gyvenimą. šùnkeliais išeĩti (nueĩti) pasidaryti nerimtam, nedoram: Toks, rodos, doras buvo berniokas ir šùnkeliais išė̃jo Krs. Ir gero tėvo vaikai kartais šunkeliais nueina KrvP(Mrk). šùnkeliais váikščioti naudotis klaidingomis priemonėmis: Tais pačiais šunkeliais turėjau nelaimę ir aš vaikščioti K.Būg.