surūgimas reikšmė

Kas yra surūgimas? surūgìmas sm. (2) DŽ1 1. → surūgti 2: O tai žmogaus surūgimas – kaip kiaušinio paperas! Pnd. ║ raugas, rūgštis: Surūgimù smirdėjo Jrb. 2. → surūgti 3: Ale tavo i surū́gimas, susiraukimas! Rdn. Ūmai dingo visas surūgimas rš. | Kur kūnas menkas, ten ir dvasia menka – tai kažkoks mišinys surūgimo, bukumo, kvailumo J.Balč. \ rūgimas; aprūgimas; atrūgimas; įrūgimas; išrūgimas; perrūgimas; prarūgimas; surūgimas