šutra reikšmė

Kas yra šutra? 1 šutrà sf. (4) DŽ, NdŽ, OGLII143, Mšk, (2) KŽ, Stl, Krž, Šln, Stč, Prn 1. Rtr, BŽ43, FrnW, Žd, Vkš, Krš, Jnš, Stč karštas, drėgnas oras, tvanka: Slegianti, alinanti šutra tvyro tundroje dėl drėgmės persisotinusio oro rš. Toki šutrà yra – a nebūs lytaus?! Lc. Ar mas ir gulėsma tokio[je] šùtro[je]? Langus daryk! DūnŽ. Šutrà, negal atsidūksėti Rdn. Jei toki šutrà, bus audra Užv. Tokia šutrà buvo, – sudribęs atsikėliau Ll. Tokio[je] šutrõ[je] ilgai nepadirbsi an lauko Ėr. ^ Kogi tu guli kaip šutrà sušutus?! Mlt. 2. Bsg, Jnš šlapgariai, šutas, šlapgarių tvaikas: Iš šutros metas grybas į trobas Trk. Atidarykit duris, išleiskit tą šùtrą lauka Kair. [Jaujoje] yra šutrõs, rytoj da negalima bus kult Vb. Tvoskė nešvarių vystyklų šutra J.Avyž. ◊ šùtrą varýti paleistuvauti: Pasileidusi, vãrė šùtrą su vyrais DūnŽ.
2 šutrà scom. plepys, tauškalius: Būtų nieko moterėlė, ale ka tokia šutrẽlė: nė tu su ja pasišnekėsi, nė tu pasirodavosi Kair.