šutas reikšmė

Kas yra šutas? 1 šùtas sm. ppr. sing. (2) NdŽ, DŽ1, (4) 1. L, Š, KŽ, Krn, Tvr, Lkm, Jz, Dg, Vrn, Dv, Knv drėgna kaitra be vėjo, tvanka, troškumas: Saulės nėr, ale teip šutina – baisus šùtas Slk. Tokiam šutè nepapjausi Ktk. Sukilo šitam šutè dygt baravykai Klt. Tokis šùtas užejo, lyg prieš lietų Btr. 2. FrnW, Upn blogas kvapas, tvaikas, ppr. kylantis kam pūvant, gendant, nuo karščio ar drėgmės: Kur drėgna asla, ten šùtas trobo[je] J. Kilo troškus šutas iš raistų rš. Šutù smirda OG36. Mūsų gryčios drėgnos, pilnos šuto, nevalyvos Vaižg. Būdavo, nueini an juos, tai gal kirvelis kabėtų: smirda šutaĩ visokie patalo Mžš. Toks šùtas jūsų gryčioj, kad net kvapo trūksta Ut. Vasarą geriau be patalų: nėr to šùto Rmš. 3. Kos55, RtŽ, L, Š, FrnW, KŽ, Al, Lb, Str, An, Kvt garas, šlapgariai: Pro visas gangreit atviras, nes nuolat varstomas duris ir pro vieną kitą langą, kurį patys gėrėjai susiprato prasiverti, vertės kaip iš perenės šutas Vaižg. To šùto teip daug, pradarykit duris Pkr. Uždenk puodą, kad neit gryčion šùtas Krs. Nuo šùto gryčios sienos buvo šlapios ir apipelėję Ldk. ║ šalčgariai, smalkės: Ilgai nekūrenta stovėjo, matai, kiek šùto prisirado Ppl. Tokiu kaip ir šutù paduoda Žl. 4. OG217, Ktk, Vžns prakaitas: Sušilęs, tai šutù neša nuo manęs Adm. Kai slogas (sloga), šutų̃ iš terpupirščio reikią kvėpent Km. Nuo darbo šutù apsipylė Dkšt. Anas visą laiką šutù atsduoda Blnk. Šutù smirda, nenoriu labai šviežio pieno Adm. Kol' jų sūriai vis kokiuo šutù paduoda? Sdk. 5. iššutimas: Naktin pirštus išpinsiu šiaudais, tai pernakt šùtas praeis, ir pirštų nesopės Lš. ◊ šùto dúoti barti, prigriebti: Vyras jai dúoda gerai šùto už tuos kavalierius Lnkv. šùto turė́ti galvojè būti protingam: Kad tu, vaikel, šuto galvoj neturi nė biškio: kas gi teip daro?! Paį.
2 šùtas (dial.) sm. (4) OG36, NdŽ, Dsn ašutas: Užriša šutų̃ kilpą paukšteliam gaudyt Tvr.