sužieduoti reikšmė
Kas yra sužieduoti? 2 sužiedúoti tr. NdŽ 1. BzB328, J, LL313, Š, Rtr, KŽ sumainyti žiedus susižadant ar tuokiantis: Sužiedãvo, sušliūbavo jaunas kunigėlis VD346. Kai brolelis kuolus kals, ant rytojaus vėl atžels, tada mumi, bernužėli, kunigėlis sužieduõs (d.) Ds. | refl. Amb, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Aš jau buvau su juo susižiedãvusi, ir prasidėjo krygė Rg. Prim vestuvių, kad susižiedúodavo, duodavo [dovanų] Rsn. 2. L53 sukalbėti, sutarti, sužadėti: Sužiedavau, aba sukalbėjau, jus ažu vieno vyro SPI220. Sužieduosiu tave man amžinai SPI217. Įkvėpė jiemus (kunigams) Dievas šitą rodą, idant ją (Mariją) dievobaimiui žmogui sužieduotų DP564. Buvo motina Marija Jėzaus sužieduota Juozapui Ev. Marija, imk garbę duotą, per aniolą sužieduota SGII74. | refl. prk.: Kristus ateina susižieduoti su Bažnyčia SkvMt25,1(komentaras). Neužilgo (= netrukus) susižiedavau su Lietuvos literatūra, ir iki šiai dienai savo sužieduotinės neapleidžiu V.Kudir. 3. DŽ1 sužymėti tam tikru kojos žiedu (paukščius): Sužieduota mėlyngurklių, ūsuotųjų zylių ir kitų retesnių paukščių T.Ivan. 4. susukti į žiedą: Sužiedúo[ja], susuka pjūklą į baronką ir nešas į kišenę įsikišę Plt. ║ suraityti (plaukus): Sužieduotą turėjo visą galvą Šts. ◊ su lopetìnsku susižiedúoti mirti: Daug jaunesnių už ją susižiedavo su lopetinsku S.Zob. \ žieduoti; apžieduoti; atsižieduoti; nužieduoti; sužieduoti